- plūdurti
- plū̃durti, -a (-ia), -o KII177, OG337, J, Kv žr. plūduriuoti:
1. BB1Moz7,18(paraštėje) Plū̃dura ant vandens lenta Šv. Plūduria plūduria kaip mėšlas eketėj, – neišplaukia ir neskęsta rš. Beveizint vandenys kilo, ledai pleišėjo ir plūduro apsiputoję Žem. Ryto metą liepė ... bačką įmesti į jūrą, kad plū̃durtų BM376(Kl). Vienas tiktai laivas ant vandens plūduro S.Stan. Vienas galas mano plausto stūmėsi jau ant seklos, kada antrasis plūduro dar ant gilumo I. Rasit vainikelį viršuj vandens plūdurant N87. Sklydurs, plūdurs mano vainikužėlis viršuje vandenėlio ArchIV596. Miestai ir kiemai, lyg ant vandens plūdurdami, išsikelia Kel1863,11. Tie maurai plūdura iš abiejų šonų ir neleidžia grimzti rš. Pusiautinai bėgioja, pusiautinai skraido ant plūdurančių vandens žolių paviršiaus Blv. ^ Prūdas, tame prūde bliūdas, tame bliūde putra, ant tos putros pluta, ant tos plutos puta plūdura (greitakalbė) Vkš.
2. prk. Ir iš to pelno gyveno, raskažiūse plūdurdamas P. Toj laivė visad suptis ir nedrąsybėsa plūdurt musija MP82.
3. Plūdura prūdai vandenų ant pievų, kad lytota vasara J.
◊ ant širdiẽs plū̃dura Brs sakoma neprisimenant gerai žinomo dalyko: An šìrdžia plū̃dura, bet negaliu atsiminti Trkn. ãšarose plū̃durti labai verkti: O, kad aš galėčiau, į gromatėles surašyčiau, o kad nuneštum savo tėveliui, o kad papasakotum, kokiose ašarose plūduru JD1196.\ plūdurti; išplūdurti
Dictionary of the Lithuanian Language.